Pirmos laidos pradžia

Pirmasis Lietuvoje labdaringas šou projektas

Pirmos laidos pradžia

2000–2001-ųjų TV sezoną tuometės Lietuvos televizijos eteryje pasirodė pirmoji labdaringa pokalbių laida „Bėdų turgus“. Ši laida iki šiol neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje bei Europoje.

Tai buvo laikas, kai PVM mokestis tesiekė 18 proc., Lietuva net nebuvo pakviesta į Europos Sąjungą, o praūžusi Rusijos krizė buvo gerokai nuniokojusi šalies ūkį.
Austrų ambasadoriaus inicijuotas Vienos pokylis Vilniuje tuomet išprovokavo Vytauto Šustausko vadovaujamą „Ubagų balių“ ant Rotušės laiptų. Iki tol veikusios labdaros vaistinės pasirodė ieškančios atlygio už užsieniečių dovanotus vaistus, tad besikalantys gležni labdaros ir atjautos daigai buvo negailestingai sukompromituoti.
Štai tokiomis sąlygomis eteryje atsiradusi laida „Bėdų turgus“ sėkmingai transliuojama ir šiandien. Tiesą sakant, pirmosios laidos nė iš tolo nepriminė šiandieninės – studijoje apsiribodavome tik istorijas pasakojančiais herojais, filmuotų siužetų nebuvo. Tris kartus laidoje – pradžioje, per vidurį ir pabaigoje, pasirodydavo Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestras, vadovaujamas Jaroslavo Cechanovičiaus. Studijoje sėdintys žiūrovai buvo artimi pagrindiniam herojui ir noriai kalbantys, o dekoracijos priminė žalią pelkę su styrančiais slibino dantimis, nors jos turėjo priminti sodą. Pirmoji laidos herojė tegavo skalbimo mašiną ir 4 automobilio padangas. Net ir tai redaktorėms, rengiančioms niekada nematytą ir į nieką nepanašią laidą, buvo didžiulis iššūkis. Užtat antroji viešnia gavo visą rąstinį namą (tiksliau, pirtį), kurią surentėme vidury laukų. Tuomet, bėdžiui radusios šaldytuvą ar dujinę viryklę, laidos redaktorės vienu balsu imdavo šaukti „valio“.
Tais metais įkurtas labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“ – pirmas toks, skirtas TV laidos veiklai tvarkyti. Dėl nepatyrimo – viskas daryta pirmą sykį – laidą gaminanti įmonė „apaugo“ įvairiais dovanojamais daiktais, perduodamais iš balanso į balansą. O pinigus aukojančios įmonės turėdavo dar ir mokesčius už dovanotas lėšas sumokėti. Tad fondas įkurtas ne pinigams surinkti, kaip įprasta šiandien, o tam, kad surinktus daiktus ir lėšas perduotų tiems, kuriems jų labiausiai reikia.
Tai buvo metai, kai po kiekvienos laidos galvodavom, kad kitos galime ir nebesukurti – nebus rėmėjų, bet... jų vis atsirasdavo.
„Bėdų turgus“ buvo transliuojamas pirmadieniais, ir pirmuosius trejus metus tai buvo žiūrimiausia  ne tik Lietuvos televizijos, bet ir visų TV kanalų laida, nors pati Lietuvos televizija tuo metu pagal žiūrimumą tarp kitų TV kanalų tebuvo trečia. Tuomet sugalvojome laidos simbolį – žaliąjį obuolį, o dailininkas Marius Jonutis sukūrė logotipą – perpjautą vaisių su auksine širdele viduryje (šiandien panašius simbolius naudoja ne viena labdaros organizacija).
O obuolys, ypač žalias, apklausų duomenimis, tapo pozityvumo, ekologijos, gero veiksmo asociacija.